Klubo sąnario displazija – tai įgimtas klubo sąnario sutrikimas, kai klubo sąnario vystymasis atsilieka nuo normos. Šio sutrikimo atveju, nebelieka normalaus sąlyčio tarp gūžduobės (įdubos dubenkaulyje) ir šlaunikaulio galvutės, kurie ir sudaro klubo sąnarį. Tai – viena dažniausiai pasitaikančių naujagimių ydų. Negalavimas gali susiformuoti vaisiui dar vystantis gimdoje. Didžiausia rizika yra 12-tą, 18-tą nėštumo savaitę ir 4-ias paskutines nėštumo savaites, kai raumenys aplink klubo sąnarius ne tik vystosi, bet ir gali būti veikiami mechaninių jėgų.

Tikslios šio sutrikimo priežastys nežinomos, vyrauja keletas teorijų:

• Mergaitėms patologija nustatoma nuo 8 iki 10 kartų dažniau nei berniukams. Manoma, kad tai yra dėl gimimo metu kraujyje padaugėjusių cirkuliuojančių moteriškų hormonų kiekio, kurie reguliuoja sausgyslių elastingumą.
• Tikimybę didina, jei šeimoje jau kažkas sirgo šia patologija.
• Sutrikimo atsiradimui turi įtakos ir vaisiaus padėtis gimdoje. Jei vaikutis gimsta užpakaliuku į priekį, atsiranda 3,3 karto didesnė tikimybė, kad jam bus klubo sąnario displazija.
• Taip pat tikimybė padidėja, esant daugiavaisiam nėštumui, pirmam nėštumui, esant didesniam naujagimio svoriui ar sumažėjusiam vaisiaus vandenų kiekiui.

Klubo sąnario patologiją reikia nustatyti kuo anksčiau, iki pirmųjų šešių kūdikio gyvenimo mėnesių, nes tuo metu vystosi sąnariai. Ankstyvas patologijos nustatymas ir gydymas gali gerokai sumažinti ar sustabdyti neįgalumą vyresniame amžiuje.

Nustačius klubo sąnario displaziją, rekomenduojama vaikelį vysti plačiai atvestomis kojytėmis. Tam pagelbėja Freiko pagalvėlė, kurią galite įsigyti ir „Sveikatinimo namuose“.